Jurgitos Rancevienės tapybos ir piešinių paroda LIMBO

Jurgitos Rancevienės tapybos ir piešinių paroda LIMBO

09/10-10/05/2021

Dailininkė Jurgita Rancevienė savo kūryba nesiekia, bet ir nebijo šokiruoti. Ji tiesiog seka vidinį balsą ir atsiduoda instinktyviems kūrybiniams užmojams, lydimiems atsakingo, profesionalaus meninio idėjų įgyvendinimo. Tokia ir ne kitokia, viena labiausiai intriguojančių kūrėjų šių dienų Lietuvos dailėje šįkart džiugina savo kūrybos gerbėjus nauja paroda „Limbo“.

Limbu viduramžių teologai vadino pragaro prieangį ‒ buveinę sielų, neįžengusių į dangų, bet ir nepasmerktų eiti pragaran ar skaistyklon, pavyzdžiui, nekrikštytų vaikų ar dorų nekrikščionių. Tuo tarpu astronomai ir planetologai šiuo terminu vadina saulės sistemos kūno regimojo skritulio kraštą, o lotynų kalboje šis žodis reiškia tiesiog kraštą ar ribą.

Rancevienės kūryboje ypatinga reikšmė tenka limbo, kaip linijai, ribai, kraštui. Linija, riba čia kuria pasakojimą, suteikia apimtį, apibrėžia, įprasmina turinį. Paroda „Limbo“ įkūnija visus įmanomus ribiškumus: čia juntamos ir ribinės būsenos (netikrumas ir pan.), ir ribinė erdvė, kuri akivaizdžiai yra ne tik fizinė, bet ir metafizinė, ir ribinė (pereinamoji) kūnų stadija. Vaizdinė kūrinių struktūra tarsi byra ir kristalizuojasi į asociatyvias detales, o gal kaip tik lipdosi iš jų į bendrą visumą. Bet kuriuo atveju kūriniuose čiuopiasi virsmo, persikūnijimo momentas, tam tikra transformacija su įtaigia ją lydinčia emocine raiška. Dailininkė tarsi rodo gaires savęs paklausti: gal vaikščiojimas riba yra gyvenimo, būvio centras?

Autorė nevengia eksperimentuoti. Dalis kūrinių yra sukurti vienu mostu, nežiūrint ir nesekant, kas gims ant paviršiaus. Ekspresyvi linija, stipri emocija, gilus turinys, dekonstruktyvizmas ir instinktyvus kūrybinis pradas, kuomet siužetai nevaržomai įsileidžiami į piešinį ir drobėn iš pačių pasąmonės gelmių, jau seniai tapę J. Rancevienės vizitine kortele. Šįkart autorė ypatingai įtaigi. Emocija veržiasi per kraštus. Iš savęs veržiasi, kinta ir patys kūnai, įtraukdami į vidinio virsmo procesus ir stebinčiojo sąmonę.

Išlaisvinančia, jusline patirtimi besiremiančiuose kūriniuose ryškus pirmapradis gaivališkumas, savita vaizdinių sistema. Laisvai išjaučiamos ir išpiešiamos formos kuria pasakojimus, savo turiniu siekiančius giliausias primityviąsias žmonijos šaknis. Figūros dažnai sąmoningai etiudiškos, tarsi neišbaigtos, tebesančios virsme, vienaip ar kitaip deformuotos ar perkonstruotos, transformuotos, neretai primenančios žmonių, gyvūnų ir daiktų hibridus, mitines būtybes. Perspektyvos, šviesos ir šešėlių pagalba kuriamą tikros erdvės iliuziją Jurgitos drobėse keičia plokščių pavidalų, gestiškumo, „sulaužytų‟ paviršių, struktūrinio konstravimo principais grindžiamos kompozicijos, vaizduojančios ryškių charakterių, stiprių emocijų personažus. Stiprias emocijas kūriniai kelia ir jų žiūrovui, kuris, manyčiau, susidūręs akis į akį su Jurgitos kūriniais, pasaulį pradeda matyti kiek giliau.

Dailininkė pažįstama tiek Lietuvos, tiek pasaulio meno mylėtojams, ne kartą įvertinta prestižiniais tarptautiniais apdovanojimais.

Menotyrininkė Vilma Kilinskienė

Įsigyk paveikslą
Arbatinukas Nr.1

Miglė Kosinskaitė. 2020 m.

Aliejus, drobė.

90×70 cm.

€950
Įsigyk paveikslą
Tiesiog Aistė

Džina Jasiūnienė. 2018 m.

Tapyba ant audinio, akrilas, aliejus.

120×100 cm.

€1900
Įsigyk paveikslą
Komoloko

Miglė Kosinskaitė. 2020 m.

Aliejus, drobė.

120×120 cm.

€2000
Edukacija