Jurgos Šarapovos kūrybos paroda “MU MU”

Jurgos Šarapovos kūrybos paroda “MU MU”

05/03-05/29/2019

Gegužės 3 d., 18 val. Antakalnio galerijoje atidaryta Jurgos Šarapovos paroda “MU MU”.

Jurga Šarapova yra monumentali minimalistė ir konceptuali ekspresyvistė. Abu šie apibūdinimai skamba keistai, gal net truputėlį nelogiškai (iš tiesų – prieštaraujančiai), bet tame ir slypi Jurgos kaip menininkės esmių esmė. Firminis jos kaip „tekstilininkės“ (nes toks žanrinis-cechinis priskyrimas seniai yra praradęs prasmę) ženkliukas yra nedidelės iš siūlų nunertos, sunarpliotos, išpintos figūrėlės – linksmi kiškučiai, didžiagalvės balerinos, kitokie netgi šiek tiek infantiloki personažai. Tie objektėliai yra visiškai mažyčiai, kartais neviršijantys kelių centimetrų dydžio, tačiau atidžiau įsižiūrėjus į juos, matyti apibendrintos formos, išryškintos fundamentaliosios detalės (galva, kartais nosis, torsas, galūnės, pėdos…) – ko ne tikrų tikriausias monumentalizmas? Kartu tai yra minimalizmas. Ne tik dėl to mažo formato, bet ir aiškios, lakoniškos vizualinės kalbos. Aišku, riba (bent taip tvirtinti galima remiantis dailės istorijos fenomenu) tarp minimalizmo ir konceptualizmo yra be galo plonytė ir jautri (kaip tas Jurgos naudojamas siūlas), tad kiekviena šios menininkės figūra yra ne tik minimalistinė ar monumentali, bet ir konceptuali – ji labai aiškiai įkūnija idėją. O tų idėjų, pasak Platono ir Plotino, šiame pasaulyje esama visokiausių – nuo kažkokių ypatingai įpareigojančių (tokių kaip Tiesą, Gėris, Grožis) iki žmogiškesnio formato (džiaugsmas, liūdesys ir panašiai). Regisi, kad J. Šarapova savo objektais būtent ir įprasmina pastarąsias. Netgi galima deklaruoti, jog menininkės kuriami artefaktai yra tokie minimalūs dėl to, jog kokia nors žmogiškosios ekstazės ar individualiojo sielvarto kategorija yra mažesnė (net fiziškai!) palyginus ją su kokia nors absoliučiojo Grožio universalija. Aišku, žmogiškojo mastelio požiūriu, tas ne-didumas kartais kaip tik ir yra didumas, nes juk nuo akmens amžiaus ar Adomo/Ievos laikų žinoma, kad didelės tiesos slypi ir mažuose dalykuose. Niekas taip pat negali paneigti (ar atsirastų tokių išsišokėlių?), kad J. Šarapovos požiūris į kūrybą, pasaulį ir aplinką yra labai ekspresyvus. Beje, šis aspektas ypatingai ryškus, demonstratyviai deklaratyvus yra jos piešiniuose. Šiuose esama ir to paties monumentalaus minimalizmo, ir tekstiliškai struktūriško sumezgimo (kuomet visuma ir vienovė surezgama iš autonomiškų segmentų), bet svarbiausia, jog čia viešpatauja išraiškingai išreikštos emocinės būsenos. Tose kaligrafinėse kompozicijose lyg puode su verdančiu vandeniu ar kokia putra, tiesiog burbuliuoja, garuoja, verčiasi per kraštus jausmai.

Dar kartą reikia akcentuoti, jog J. Šarapovai yra nepritaikomas cechinis priskyrimas. Na, nėra ji tekstilininkė. Taip pat ir ne skulptorė ar grafikė. Ir net ne tapytoja – tegul ten spalvos vaidina ir ypatingai svarbią funkciją – ryškios, skausmingos jos atlieka tartum kokio komentatoriaus ar suflerio rolę tame mūsų žmogiškųjų emocijų teatre. Iš tiesų – Jurgos kūriniai netgi šiek tiek scenografiški, kartu su vaikiškų ratelių ir kitokių žaidimų elementais. Būtent tokia kūrėjos būklė (kažkodėl akyse kyla vediškosioskosmogonijos idėja apie kažkur kybantį auksinį kiaušinį hiranjagarbhą) ją daro išskirtine ne tik lokalioje, bet ir globalesnėje meno scenoje. Jurgą Šarapovą reikėtų vadinti tiesiog menininke. Menininkais vadintini tokie žmonės, kurie savo kūrybiniais veiksmais ir poelgiais tiesiog gyvena – būtent tokiu būdu jie komunikuoja su aplinka, visuomene, kitais. Jurgos monumentalus minimalizmas ir konceptualus ekspresyvizmas tą įrodo kaip du kart du yra keturi…

Vidas Poškus

Paroda vyko iki gegužės 29 d.

Įsigyk paveikslą
Arbatinukas Nr.1

Miglė Kosinskaitė. 2020 m.

Aliejus, drobė.

90×70 cm.

€950
Įsigyk paveikslą
Tiesiog Aistė

Džina Jasiūnienė. 2018 m.

Tapyba ant audinio, akrilas, aliejus.

120×100 cm.

€1900
Įsigyk paveikslą
Komoloko

Miglė Kosinskaitė. 2020 m.

Aliejus, drobė.

120×120 cm.

€2000
Edukacija