Martyno Gedimino tapybos paroda „Fragmentas“

Martyno Gedimino tapybos paroda „Fragmentas“

11/21-12/24/2020

Už uždarų Antakalnio galerijos durų: Martyno Gedimino paroda „FRAGMENTAS“

Karantinas keičia kasdienybę ir kultūros vartojimo įpročius, kelia naujus iššūkius galerijoms ir muziejams. Kultūra turi pasiekti mūsų namus ir būti prieinama kiekvienam meno vartotojui. Niujorko „Metropolitan opera“ transliuoja savo spektaklius internetu. Garsūs pasaulio muziejai organizuoja virtualius turus po parodas. Nuo jų stengiasi neatsilikti Lietuvos muziejai ir galerijos. Menininkui Martynui Gediminui, išdrįsusiam parodyti naujausius paveikslus „Antakalnio galerijoje“ karantino sąlygomis, iškilo problema, kaip palikti įspaudą kultūriniame lauke, nepalikti asmeninės parodos „Fragmentas“ nepastebėtos. Šių metų lapkričio 21 d. galerijoje iškabinti ir tik pro langą matomi paveikslai gal paskatins praeivius pasmalsauti, paieškoti daugiau informacijos apie autorių virtualioje erdvėje ir taip sužinoti, kas dedasi už uždarų galerijos durų? Menininkas pasirūpino, kad paroda būtų profesionaliai nufilmuota ir patalpinta „YouTube“ platformoje. Martynas Gediminas – dailininkas, turintis ne tik meninių pomėgių, daug pastangų atiduodantis sportui, kurį profesionaliai treniruojasi. Galima apibūdinti ir kitaip – dviratininkas, triatlonininkas, automobilių sporto entuziastas, turintis dailininko diplomą. Automobilių sporte įveikęs daugybę sudėtingiausių ralių Lietuvoje ir už jos ribų, numynęs tūkstančius kilometrų dviračiu. Neužmirštamas akimirkas tautiečiams jis dovanojo savaip paminėdamas Baltijos kelio 28-ąsias metines, kai kartu su dviratininkais Mykolu Mačiuliu ir Jonu Rudžiu 2017 m. rugpjūčio 23 d. per nepilną parą be sustojimo dviračiais įveikė Baltijos kelio maršrutą iš Talino į Vilnių, pasiekdami naują Lietuvos rekordą. Sportas ir dailė ne taip dažnai suderinami, nes viena sritis reikalauja geležinės disciplinos, azarto ir varžymosi geno, kita – intuicijos, savistabos, įsijautimo į savo pojūčius, spontaniškumo. O gal viskas suderinama? Menas Martyno Gedimino nepalieka, nes leidžia realizuoti prigimtinius
talentus, suvokti savo vietą pasaulyje, santykius su gamta, aplinka, gyvenimo problemomis. Tekstilės magistro studijas 1999 m. Vilniaus dailės akademijoje baigęs Martynas niekada nesitenkino šia sritimi, kūrė tekstilės instaliacijas, kurios dėl tarpdalykiškumo gali pritapti prie šiuolaikinio meno sparno. Autentiško žodžio paieškos sužadino norą tapyti, skatino pranokti rūšines ribas, išbandyti įvairesnes kūrybines veiklas, tarpdisciplininius projektus. Tikrą perversmą Martyno kūrybinėje biografijoje paliko dalyvavimas 2018 m. tarptautinėje žemės ir aplinkos meno parodoje „Ryšiai“ Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose, kur jis kartu su Irina Amosova-Novikova sukūrė erdvinę instaliaciją „Aitvaras“. Šis renginys ir kūrybiniai plenerai Lietuvoje, Vengrijoje, Latvijoje, priminė, kad jis – visų pirma menininkas, kuris gali padaryti pasaulį gražesnį.

Trečiajai asmeninei parodai „Fragmentas“ Martynas Gediminas atrinko keliolika šiais metais sukurtų darbų. Parodos pavadinimas vaizdingai nusako prisistatymo esmę. Fragmentas – nedidelė visumos dalis, gyvenimo tarpsnis ir kūrybos akimirka. Koncepcijai antrina ir kamerinė galerijos erdvė, ribojanti paveikslų kiekį, tačiau leidžianti geriau įsigilinti į menininko kūrybos pasaulį. Tai lyg vidinio išsiliejimo dalelė (fragmentas), leidžianti atsekti poslinkius, įvykusius per pastaruosius metus nuo 2019 m. surengtos asmeninės prodos „Citatos“ erdvioje galerijoje „555“ Vilniaus loftų kvartale. Akivaizdu, kad Martynas Gediminas liko ištikimas abstrakčiam vaizdavimo būdui, apibendrinančiam tikrovę, bet įtvirtinančiam visišką paveikslo sąlygiškumą ir ištrinančiam ribas tarp realybės ir vaizduotės. Jei prieš metus eksponuotuose paveiksluose dar buvo apstu tikrovės užuominų (medžių, daiktų, vandens telkinių, debesų ir augalijos fragmentų), leidžiančių kalbėti apie autorių kaip peizažistą, paverčiantį gamtos motyvus sąlygiškomis spalvų dėmėmis ir formomis, šį kartą toks apibūdinimas keltų klaustukų. Martynas tapo iš natūros ir studijoje, iš atminties. Be abejo, aplinkos įspūdžiai lemia naujausių paveikslų struktūrą, kiekvieną jų įkvėpė konkretybė, tačiau vaizdai pateikiami tokia dematerializuota forma, kad įžvelgi tik užuominas, turinčias peizažams būdingą nematomą gamtos energiją, nuotaikų kaitą ir struktūrą (dalijimą į horizontalias žemės – vandens – dangaus plokštumas). Martyno Gedimino paveikslų nesaisto išankstinės komponavimo ir erdvės konstravimo taisyklės, tapymo maniera atrodo kaip intuityvus ir ekspresyvus veiksmas, kylantis iš vidinio jausmo ir noro būti tiesog savimi. Jo kūryba apibendrinantų formų, neįmantraujanti, pasižyminti sukauptu ir mąsliu žvilgsniu į aplinką, išnaudojanti specifinių tapybos priemonių (potėpio, faktūros, spalvinių dėmių ritmo) iškalbingumą. Kiekvienas darbas – tarsi mikropasaulis, kuriame horizontalūs vienakrypčiai potėpiai atlieka nenutrūkstamo pasakojimo, be pradžio ir pabaigos vaidmenį. Čia svarbu viskas: netikėti spalvų deriniai, ryškesnės linijos ar kitos spalvos akcentai, pro faktūrišką dažų sluoksnį prasišviečiantis kitos spalvos fonas, kompozicijos sąlygiškumą kompensuojantis švytintis sidabras ir auksas, pagrindo spalvą sugeriantys paskutiniai dažų potėpiai. Martyno aiškinimai apie savo paveikslų prasmes, išduoda jo romantinę prigimtį: Gera svajoti lietuje, svajonės pildosi („Lietus“), Vienas veiksmas turi daug prasmių, kurios veda į vieną – gyvenimo – prasmę („Sidabrinė linija“ arba „Prasmė“), Tai ir energija, ir kitimas, ir mėlyna („Krioklys“), Viskas iš Jos, ir mes į Ją, ir viskas su meile („Žemė“), Pienių vynas, pienių medus, pienių pieva („Aukso pieva“).

Tokia kūryba neseka lietuviškos koloristinės tapybos tradicija, grindžiama spalvinių derinių raiškumu ir ekspresyvia jausmine įtaiga. Autoriui nieko nereiškia rinktis lietuvio akiai neįprastus ryškius rožinius, aitraus turkio ar švytinčius sidabrinius tonus, kurie darbų nenupigina, o tarnauja emocijos sustiprinimui. Nežiūrint to, paveikslai pasižymi meninės raiškos taurumu ir estetiškumu, leidžia sutelkti dėmesį į formų ir spalvų niuansus, patvirtina tapybinių priemonių gebėjimą pasakoti, reikšti mintį ir jausmą. Martyno darbai įdomūs ir techniniu atlikimu. Jis tapo ant drobės akrilu, rečiau aliejumi, po to nuėmęs nuo porėmio paveikslą, formuoja iš naujo ant šalto spindesio aliuminio plokštės, sudarančios foną iš paveikslų sklindančiai emocijai. Menininkui įdomu improvizuoti, ieškant darnos tarp skirtingų polių arba mėgautis tapyba, stebėti, kaip spalvos atgyja, virpa, pradeda gyventi savo gyvenimą, suteikia paveikslui savotiško minkštumo.

Lijana Natalevičienė

 

Paroda Antakalnio galerijoje veiks iki gruodžio 24 d.

 

Įsigyk paveikslą
Arbatinukas Nr.1

Miglė Kosinskaitė. 2020 m.

Aliejus, drobė.

90×70 cm.

€950
Įsigyk paveikslą
Tiesiog Aistė

Džina Jasiūnienė. 2018 m.

Tapyba ant audinio, akrilas, aliejus.

120×100 cm.

€1900
Įsigyk paveikslą
Komoloko

Miglė Kosinskaitė. 2020 m.

Aliejus, drobė.

120×120 cm.

€2000
Edukacija